MIŠKO GAISRAI – ŽMOGAUS ABEJINGUMO PASEKMĖ

  Dėl neatsargios žmonių veiklos, visose šalyse, kyla apie 97% miško gaisrų. Lietuvos Respublikoje virš 40% miško gaisrų kyla nuo numestos nuorūkos, neužgesinto degtuko, daugiau nei 25% nuo pavasarinio pernykštės žolės deginimo. Tuo tarpu žaibai sukelia vos 1% miško gaisrų. Tam, kad užsiliepsnotų smulkios degiosios medžiagos pakanka vos 200-250C temperatūros. Degtuko liepsnos temperatūra siekia 750-850C, smilkstančios nuorūkos 700-800C. Taigi, apie miško gaisrų kilimo pavojų būtina nuolat kalbėti ir neabejoju, kad raginimas saugoti gamtą ir mišką, kaip neatsiejamą gamtos elementą, ras vis platesnį atgarsį mūsų visuomenėje. Juk tai visų mūsų turtas, kuriuo galime džiaugtis ir gėrėtis be jokio mokesčio. Čia mes pasiilsime po nelengvos darbo savaitės, užmirštame rūpesčius, apsirūpiname miško gėrybėmis. Turbūt neatsiras nei vieno kuris pasakytų, jog miškas nereikalingas, todėl privalome jį mylėti ir saugoti.

  Prasidėjus privatizacijai miškai pradėti skirstyti į privačius ir valstybinius, tačiau miškininkams, dirbantiems urėdijoje ir girininkijose, gavus pranešimą apie miško gaisrą nekyla klausimas, kam jis priklauso. Dega miškas ir tuo viskas pasakyta. Skubama gesinti gaisro ir tik po to nustatoma jo nuosavybė. Kad nuostoliai būtų minimalūs gaisrams kilti palankiu laikotarpiu urėdijos priešgaisrinėje stotyje pastoviai budi ugniagesių komanda, išeiginėmis ir poilsio dienomis administracijos ir girininkijų vadovaujantys darbuotojai, trijuose gaisrų stebėjimo bokštuose budi miško gaisrų stebėtojai.

  Praėję metai buvo nelengvi visiems šalies miškininkams. Užregistruota per 1000 gaisrų, priskaičiuota keli milijonai litų nuostolių. Ypatingas sezonas buvo ir Zarasų urėdijai, užregistruota 60 miško gaisrų beveik 95 ha plote, patirta per 120 tūkstančių litų nuostolių. Sumušti visi ankstesnių metų gaisrų gausos ir padarytų nuostolių rekordai. Pinigai, kurie galėtų būti panaudoti kitoms reikmėms, bus išleisti suniokotų plotų atkūrimui.

  Šiais metais iki balandžio 19 dienos Lietuvos miškuose jau gesinti 67 gaisrai 14 ha plote. Ne tokie palankūs orai kilti gaisrams, jau pradedantys žaliuoti laukai, nuteikia optimistiškai. Tikimės, kad ir skaudžios praėjusių metų žolės deginimo pasekmės privertė žmones susimąstyti. Žinoma, tai tik sezono pradžia ir dar nežinia kas mūsų laukia šiais metais.

  Urėdijos miškininkai prašo ir reikalauja gyventojų laikytis miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nedeginti laukininkystės bei daržininkystės atliekų gaisrams kilti palankiu laikotarpiu. Pastebėjus bepradedantį degti mišką bandykite jį gesinti medžių šakomis ar smėliu, nedelsiant praneškite ugniagesiams, urėdijos ar girininkijų darbuotojams. Nebūkite abejingi ir neapsimeskite kad tai jums nerūpi. Būkime vienoje barikadų pusėje juk visų mūsų tikslas bendras, saugoti ir puoselėti šalies gamtą, šilus bei girias, kuriomis nuo amžių garsėjo Lietuvos žemė.

  Pabaigoje privalau priminti, kad nesilaikantiems priešgaisrinės apsaugos taisyklių teks atsakyti pagal įstatymus, atlyginti padarytą miškui bei aplinkai žalą. Padaryti nuostoliai, paskaičiuoti pagal galiojančius teisės aktus ir žalos skaičiavimo metodiką gali būti tikrai dideli. Prieš uždegdami degtuką gerai pagalvokite, ar verta rizikuoti dėl abejotinos trumpalaikės naudos, o vėliau keiksnoti pareigūnus vykdžiusius savo tiesiogines pareigas.

Gintautas Tumėnas, VĮ Zarasų miškų urėdija miško apsaugos ir civilinės saugos inžinierius.