 |
 |
 |
| Šeštadienis, 18 Gruodis 2010 21:30 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA
Siekiant užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą, atliekama valstybinė miškų inventorizacija. Pagrindiniai uždaviniai – atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.
Miško išteklių inventorizacijos tikslas – įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Miškų inventorizacija atlikta visų nuosavybės formų miškuose, naudojant 2008 m. aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006 m.), remiantis Lietuvos Respublikos Ministerijos užsakymu (sutartis SBMŪRP-8-12VP).
Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos. Sklypai suskirstyti pagal funkcinę paskirtį, augavietes, medynų rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį, skalsumą ir kt.). Inventorizacijos duomenys sudaro Lietuvos miškų išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.
Miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 50019 ha miškų, iš jų – valstybinės reikšmės 14548 ha (29 proc.). Urėdijos teritorijos miškingumas – 37,2 proc.
Vidinės miškotvarkos projektas parengtas naudojant valstybinės miškų inventorizacijos duomenis (2008 m.). Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Zarasų miškų urėdijos miškai 2009-2018 metais. Miškotvarkos projekto turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10000), medynų ir kiti tematiniai planai (M l:20000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1:50000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga parengta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų bei kitų juridinių asmenų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos m ministerijoje, Generalinėje miškų urėdijoje, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje.
Miškų urėdijos teritorijoje yra Gražutės ir Sartų regioniniai parkai bei 8 valstybiniai draustiniai: Smalvo kraštovaizdžio draustinis, Kumpulio hidrografinis draustinis, Dūburio hidrografinis draustinis, Smalvos hidrografinis draustinis, Tilžės geomorfologinis draustinis, Vaiskūnų geomorfologinis draustinis, Pratkūnų geomorfologinis draustinis, Balčių telmologinis draustinis. Urėdijos teritorijoje yra Vasaknų biosferos poligonas.
Toliau santraukoje pateikiami duomenys tik apie valstybinės reikšmės miškus.
Urėdijos teritorija suskirstyta į šešias girininkijas ir vienuolika eiguvų.
Vidutinis kvartalo plotas - 28 ha, taksacinio sklypo – 1,7 ha.
Miško žemė užima 13929 ha (96 proc.), iš jos medynai - 13055 ha (94 proc.). Kultūrinės kilmės medynų ir miško želdinių yra 3552 ha (27 proc. medynų ploto). Neapaugusios mišku miško žemės yra 370 ha – 2,7 proc. miško žemės ploto. Kirtavietės sudaro daugiau kaip pusę (52 proc.) neapaugusio mišku miško žemės ploto. Ne miško žemė užima 619 ha, iš jos pelkės – 582 ha (94 proc. ne miško žemės).
Miškai į miškų grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miško grupėms tvarką ir normatyvus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 1171 (2001 m.) ir Nr. 547 (2008 m.). Vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos išskirtos vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 (2007 m.).
I grupės (rezervatinių) miškų urėdijos teritorijoje nėra. II grupės miškai užima 23 proc. miško žemės ploto, III – 22 proc., IV – 55 proc. Ekosistemų apsaugos miškai II grupės miškuose sudaro 88 proc. Draustiniai III grupės miškuose užima 65 proc. Kiekvienai miškų grupei yra nustatytas ūkinis režimas.
Urėdijos miškuose vyrauja pušynai – 56 proc. Eglynai užima penktadalį medynų ploto, beržynai – 16 proc., juodalksnynai - 4 proc., drebulynai - 2 proc., baltalksnynai – 1 proc. Nedideli kietųjų lapuočių medynų plotai: ąžuolynų yra 92 ha, uosynų – 39 ha.
Bendras medynų tūris 3008,7 tūkst.m3. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 230 m3, brandžių medynų – 301 m3. Vidutinis medynų skalsumas – 0,74, vidutinis bonitetas – 1,9, einamasis prieaugis – 6,0 m3/ha.
Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo dirvožemiai – 72 proc. Beveik pusė (49 proc.) dirvožemių yra nederlingi, 42 proc. – derlingi. Pagal granuliometrinę sudėtį vyrauja lengvi dirvožemiai (smėlis, žvyras) – 63 proc.
1999-2008 m. ūkinės veiklos analizė (1999-2008m.)
1998 m. miškotvarka projektavo kasmet kirsti po 61,8 tūkst.m3 likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais buvo numatyta iškirsti 63 proc., ugdymo – 12 proc., sanitariniais – 19 proc., kitais kirtimais 6 proc., visos naudojimo apimties. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota kirsti 5,1m3 likvidinės medienos. Miško naudojimas – 111 proc. prieaugio.
Per dešimt metų pagrindinių kirtimų metinė biržė ( pagal tūrį) iškirsta 87 proc., ugdymo – 64 proc., sanitarinių - 86 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto iškirsta 3,8 m3 likvidinės medienos. Pagrindiniai kirtimai sudarė 69 proc., ugdymo – 9 proc., sanitariniai – 21 proc.,kiti kirtrinai – 1 proc.
Per vykmetį neplynais kirtimais projektuota iškirsti 427 ha medynų plotą – 25 proc. pagrindinių kirtimų apimties. 1999-2008 metais neplyni kirtimai vykdyti 509 ha plote. Kirsta 19 proc. didesniame plote nei projektavo miškotvarka.
Ugdymo kirtimų kokybė vertinta 973 ha plote. Nepatenkinamai įvertinta tik 2,4 proc., ugdymo kirtimų.
2008 m. miškotvarka inventorizavo 1033 ha paskutiniojo vykmečo želdinių. Geri želdiniai sudaro apie tris ketvirtadalius (75,6 proc.), patenkinamai – 24 proc., blogi – 0,1 proc., žuvę – 0,3 proc.
Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą.
1. Medynų plotas padidėjo 382 ha (3 proc.).
2. Eglynų plotas padidėjo 16 proc., ąžuolynų – 19 proc.
3. Beveik trečdaliu (31 proc.) sumažėjo drebulynų.
4. Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai.
5. Geri paskutiniojo vykmečio želdiniai.
Miško ūkinių priemonių projektas.
Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas, vadovaujantis LR miškų įstatymu. ( Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu ( Žin. 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr.108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin. 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin. 2007, Nr. 42-1596), Miško ugdymo kirtimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004,Nr. 130-4671) ir kt.
Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį.
PROJEKTUOJAMA VYKMEČIUI METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS
Kasmet projektuojama iškirsti 69 proc. likvidinės medienos.
Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 69 proc. likvidinės medienos, ugdymo- 9 proc., sanitariniais- 17 proc. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose sudarys 3 proc., kiti kirtimai- 2 proc. Iš 1 ha miškų apaugusio ploto projektuojama iškirsti 4.5 m3 (3.7 m3likvidinės) medienos.
1999- 2008 metais miškų urėdija kamet vidutiniškai kirto 49.7 m3 likvidinės medienos (4 proc. daugiau).
MIŠKO NAUDOJIMO RODIKLIAI
II grupės miškuose projektuojama kirsti ženkliai mažiau nei priauga (32 proc,).
Medienos tūrio prieaugio naudojimas III grupės miškuose sudarys 98 proc., IV- 96 proc.
Mažiausias miško naudojimo intensyvumas yra juodalksnynuose ir pušynuose- 63 proc. ir 65 proc. medienos tūrio prieaugio. Tik drebulynuose naudojimas viršys prieaugį.
Miško atkūrimo ir įveisimo darbai projektuoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (2008). Pirmąjį penkmetį planuojama želdinti 76 proc. esamų neapaugusių mišku žemės plotų ir busimų pirmojo penkmečio biržių, paliekama želti 24 proc. Metinė apimtis- 118 ha.
Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams. Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1- 30 proc. (aukšto degumo), 2- 21 proc. (vidutinio degumo), 3- 49 proc. (žemo degumo). Vidutinė degumo klasė- 2,2. Valstybinės reikšmės miškai pagal degumo klases: I- 55 proc., II- 21 proc., III- 24 proc. Vidutinė degumo klasė- 1,7.
Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių ribos patvirtintos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti komosijos. Medžioklės plotuose vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 184 briedžius, 2204 stirnas, 597 šernus.
Miško ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos dokumentuose (specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.). Ūkinių priemonių apimtis ir apribojimai pateikti pagal konkrečias saugomas teritorijas. Pateikti patikslinti sklypų su saugomų ir Raudonosios knygos paukščių lizdavietėmis ir perimvietėmis žiniaraščiai, pažymint minėtus objektus ir kartografinėje medžiagoje. Tai įgalina vykdyti saugomų objektų stebėjimą (monitoringą), t.y. fiksuoti vykstančius pakitimus dėl natūralių procesų arba ūkinės veiklos. Inventorizuotos kertinės miško buveinės, nors jų teisinis statutas ir ūkinės veiklos apribojimai dar nenustatyti. Projekte į tai atsižvelgta išjungiant jas iš pagrindinių kirtimų bei apribojant kitas ūkines priemones. Kertinės miško buveinės tai biologinės įvairovės požiūriu vertingi biotopai, todėl jos bus įtrauktos į saugomų teritorijų sistemą, pagerins jos struktūrą, kaip vienas jos elementų. Projektuojant ūkines priemones, atsižvelgta į paukščių apsaugai svarbias teritorijas bei į vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Zarasų miškų urėdijos miškuose 2003 metais atlikti miškų sertifikavimo darbai. Sertifikavimą atliko Miškų valdymo tarybos (FSC). NEPcon kompanijos ekspertų grupė pagal Smart Wood programą. Sertifikavimo tikslas- įvertinti kaip miško ūkinė veikla atitinka ekologinio, ekonominio ir socialinio principų reikalavimus. Kasmet atliekamas miškų tvarkymo auditas. Miškotvarkos projekte atsižvelgta į sertifikavimo išvadas ir rekomendacijas.
Projekto vadovas V. Skirmantas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||